Pagrindinės Katalikybės Tikėjimo Tiesos ir Doktrinos Paaiškintos
Pasaulyje, klajojančiame tarp praeinančių ideologijų, amžinosios katalikų tikėjimo tiesos stovi kaip dieviškos šviesos švyturys, kviečiantis sielas prie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus glėbio. Kaip šv. Atanazas drąsiai gynė Sūnaus dieviškumą prieš arijiečių ereziją, taip ir mes šiandien turime laikytis nepakeičiamų doktrinų, perduotų per apaštalus. Šis katalikybės pagrindinių tikėjimų ir doktrinų paaiškinimas siekia apšviesti katalikybės esmę, skatindamas gilesnį atsidavimą Dievui ir Jo Bažnyčiai. Remdamiesi Šventuoju Raštu, Bažnyčios Tėvų mokymais ir Katalikų Bažnyčios katekizmu, gilinsimės į paslaptis, kurios veda tikinčiuosius link šventumo ir išganymo.
Šventoji Trejybė: Katalikų tikėjimo mokymų centrinė paslaptis
Katalikų pagrindinių tikėjimų širdyje yra Šventosios Trejybės doktrina – vienas Dievas trijose Dieviškose Asmenybėse: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Ši gili paslaptis, atskleista pačio Dievo, išpažįstama Nikojejos tikėjimo išpažinime: „Tikime vieną Dievą, Tėvą, Visagali, dangaus ir žemės kūrėją, visko matomo ir nematomo. Tikime vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų... Tikime Šventąją Dvasią, Viešpatį, gyvybės teikėją...“ Trejybė katalikybėje nėra vien teologinė abstrakcija, bet pati Dievo vidinės gyvybės esmė, kur Tėvas amžinai gimdo Sūnų, o Dvasia išeina iš abiejų.
Remdamasis Bažnyčios Tėvais, šv. Augustinas savo De Trinitate apmąstė Trejybę kaip meilės, valios ir pažinimo atspindį žmogaus sieloje, atspindintį dievišką vienybę. Katekizmas tai patvirtina kaip „krikščioniško tikėjimo ir gyvenimo centrinę paslaptį“, iš kurios teka visos kitos tiesos (KKC 234). Liturgijoje tikintieji susitinka su šiuo Trys viename Dievu, kai Tėvas kuria, Sūnus išperka, o Dvasia šventina.
Norint įsivaizduoti šią šventą paslaptį, apsvarstykite klasikinę ikoną, kuri įkvėpė daugybę tikinčiųjų.
Klasikinis Šventosios Trejybės vaizdavimas Andriejaus Rubliovo, kviečiantis apmąstyti dievišką vienybę. Alt tekstas: Tradicinė katalikų Šventosios Trejybės ikona dvasiniam apmąstymui. (Šaltinis: viešoji nuosavybė iš Wikimedia Commons ar panašių katalikų meno archyvų.)
Ši doktrina priešinasi šiuolaikiniam reliatyvizmui, primindama, kad Dievas nėra beasmenė jėga, bet Asmenų bendrystė, kviečianti mus į amžiną santykį.
Septyni Sakramentai: Išoriniai vidinės malonės ženklai
Paaiškinant katalikų doktrinas, pabrėžiama septynių Sakramentų svarba Katalikų Bažnyčioje kaip esminių dieviškos malonės kanalų, įsteigtų Kristaus sielos maitinimui. Kaip moko Katekizmas, jie yra „efektyvūs malonės ženklai, įsteigti Kristaus ir patikėti Bažnyčiai, kuriais mums dalijama dieviškoji gyvybė“ (KKC 1131). Tai yra Krikštas, nuplaunantis nuodėmę ir pradedantis tikėjimo gyvenimą; Sutvirtinimas, užantspauduojantis krikštytuosius Šventąja Dvasia; Eucharistija, tikras Kristaus Kūnas ir Kraujas; Atgaila susitaikymui; Ligonių patepimas gydymui; Šventimai kunigystės tarnystei; ir Santuoka, atspindinti Kristaus meilę Bažnyčiai.
Šv. Tomas Akvinietis savo Summa Theologica aiškina, kaip sakramentai suteikia malonę ex opere operato – atlikto veiksmo dėka – nepriklausomai nuo ministro šventumo, nors gavėjo nusiteikimas svarbus. Pavyzdžiui, Krikštas yra būtinas išganymui, kaip įsakė mūsų Viešpats: „Jei kas nebus gimęs iš vandens ir Šventosios Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę“ (Jono 3,5). Eucharistija, „krikščioniško gyvenimo šaltinis ir viršūnė“ (KKC 1324), mus artimai vienija su Kristumi.
Tradicinėje katalikybėje dažnas sakramentų priėmimas stiprina prieš nuodėmę, kaip ragino popiežius šv. Pijus X, skatindamas ankstyvąją Komuniją. Jie nėra pasirinktiniai ritualai, bet gyvybiškai svarbūs šventumui.
Altoriaus paveikslas, vaizduojantis Septynis Sakramentus, simbolizuojantis malonės tekėjimą Bažnyčioje. Alt tekstas: Septyni Sakramentai katalikų bažnyčios mene doktrinos supratimui. (Šaltinis: viešoji nuosavybė iš Web Gallery of Art ar katalikų muziejų.)
Išganymas katalikų doktrinoje: Tikėjimas, gyvinamas meile
Priešingai nei klaidingas vien tik tikėjimo (sola fide) supratimas, katalikų doktrinoje išganymui reikalingas tikėjimas, bendradarbiaujantis su gerais darbais, kaip sako šv. Jokūbas: „Tikėjimas be darbų yra negyvas“ (Jokūbo 2,26). Katekizmas aiškina, kad pateisinimas yra „ne tik nuodėmių atleidimas, bet ir vidinio žmogaus šventinimas bei atnaujinimas“ (KKC 1989), pasiektas per malonę, pelnytą Kristaus Kančia. Išganymas yra dovana, tačiau reikalauja mūsų atsako paklusnumu, malda ir meile.
Bažnyčios Tėvai, kaip šv. Klemensas Romietis, ragino ištikimybę geriems darbams amžinajam atlygiui. Skaistyklė valo tuos, kurie miršta malonėje, bet su lengvomis nuodėmėmis, kaip patvirtina 2 Makabiejų 12,46 ir Tradicija. Dangus yra palaimingas regėjimas, pragaras – amžinas atskyrimas nuo Dievo, o Paskutinis Teismas atskleidžia viską.
Šis mokymas skatina moralinę dorybę, ragindamas vengti nuodėmės ir siekti šventumo, kaip šventųjų gyvenimuose.
Jėzaus Kristaus nukryžiavimo vaizdas, esminis katalikų išganymo supratimui. Alt tekstas: Jėzaus Kristaus nukryžiavimas iliustruoja išganymą katalikų doktrinoje. (Šaltinis: viešoji nuosavybė iš klasikinių meistrų, tokių kaip Rubensas.)
Marijos ir šventųjų atsidavimas: Užtarimas ir bendrystė
Atsidavimas Marijai ir šventiesiems praturtina katalikų tikėjimo mokymus, laikant juos užtarėjais Šventųjų bendrystėje. Marija, Dievo Gimdytoja (Theotokos), vadinama „pilna malonės“ (Luko 1,28), nekalto prasidėjimo, amžinai mergelė ir į dangų paimta. Katekizmas vadina ją „Bažnyčios Motina“ (KKC 963-975), o jos Rožinis yra galinga malda malonei gauti.
Šv. Liudvikas Montfortietis savo Tikruoju atsidavimu Marijai pabrėžia pašventinimą jai kaip kelią į Kristų. Šventieji, kaip šv. Teresė iš Lisjė, yra heroizmo pavyzdžiai; mes juos garbiname, bet ne dieviname, prašydami jų maldų, kaip Šventųjų litanijoje.
Ši bendrystė priešinasi individualizmui, vienydama kovojančią, kenčiančią ir triumfuojančią Bažnyčią.
Klasikinis Marijos Ėmimo į dangų paveikslas, skatinantis marijonišką pamaldumą. Alt tekstas: Tradicinis katalikų Ėmimo į dangų menas Marijos ir šventųjų atsidavimui. (Šaltinis: viešoji nuosavybė iš baroko menininkų, tokių kaip Titianas.)
Gyventi moralų gyvenimą: Dešimt Dievo įsakymų ir palaiminimai
Katalikybės pagrindai apima paklusnumą Dešimčiai Dievo įsakymų, atskleistų Mozės (Išėjimo 20) ir išplėtotų Katekizme (KKC 2052-2557). Pirmieji trys garbina Dievą – nėra kitų dievų, nevartok veltui Jo vardo, švęsk šabo dieną – o likusieji septyni moko meilės artimui: gerbk tėvus, nevog, nemeluok, nevykdyk nuodėmės, nevogk, neužgaulauk.
Kristus juos tobulina palaiminimais (Mato 5,3-12), pažadėdamas palaimą dvasios vargšams, nuolankiems, gailestingiems ir tyrų širdimi. Popiežius Leonas XIII savo Rerum Novarum taiko šiuos principus socialinei teisingumui, pabrėždamas darbo orumą.
Ši moralinė sistema skatina dorybę, atsparumą pasaulietiškiems pagundoms.
Freska, vaizduojanti Šventųjų bendrystę, rodančią dangišką užtarimą. Alt tekstas: Šventųjų bendrystė katalikų bazilikos mene doktrinos apmąstymui. (Šaltinis: viešoji nuosavybė iš Vatikano ar Italijos bažnyčių.)
Katalikų Bažnyčios katekizmas: pagrindai ir amžinas vadovas
Katekizmas apibendrina šias tiesas, struktūruotas keturiuose stulpeliuose: Tikėjimo išpažinimas, Sakramentai, Moralinis gyvenimas ir Maldos. Jį paskelbė šv. Jonas Paulius II, remdamasis Raštu, Susirinkimais ir Tėvais, siūlydamas aiškumą painiavos viduryje (KKC Įvadas).
Jis ragina kasdienę maldą, kaip Tėve mūsų, ir Eucharistinę adoraciją dvasiniam augimui.
Katekizmo viršelis, tikėjimo lobynas. Alt tekstas: Katalikų Bažnyčios katekizmo pagrindai tikinčiųjų studijoms. (Šaltinis: oficialios Vatikano leidyklos.)
Priimdami šias doktrinas, katalikai randa kelią į dangų, kaip ragino Mergelė Fatimoje: kasdien melskite Rožinį už taiką ir atgailą.
Daugiau skaitymui, tyrinėkite Katekizmą internete Vatican.va Katekizmas, New Advent enciklopediją NewAdvent.org, Nikojejos tikėjimo išpažinimą Vatican Creed, popiežių enciklikas, kaip Lumen Gentium Vatican Documents, ir šv. Tomo Akviniečio darbus Aquinas Institute.
Mielas skaitytojau, tebūna šie amžini mokymai, kurie priartina tave prie Jėzaus Šventojo Širdies. Įsipareigok kasdieniai maldai, dažnai priimk sakramentus ir gyvenk Įsakymais. Šaukis Švč. Mergelės Marijos užtarimo: „O Marija, be nuodėmės pradėta, melsk už mus, kurie prie tavęs bėgame.“ Taip tegul pasieki amžinojo gyvenimo vainiką.
